Kalbininko Jono Kazlausko tėviškė

Jonas Kazlauskas buvo gimęs kalbos mokslui, jis galėjo dienomis ir savaitėmis aiškintis, mano akimis žiūrint, kokį visai nežymų tarmės ar senųjų raštų faktą, vartyti jį visaip, pasitraukti, užmiršti ir vėl prie jo grįžti su naujomis hipotezėmis ir nauja aistra.
Justinas Marcinkevičius

Vienas iškiliausių Nemuno krašto žmonių Jonas Kazlauskas (1930-1970) – kalbininkas, profesorius, gimė ir užaugo netoli Birštono, Matiešionyse.

Mokėsi Dzingeliškių pradinėje ir Nemajūnų septynmetėje mokykloje, aukso medaliu baigė Prienų gimnaziją.

1949-1954 m. J. Kazlauskas Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1958-1970 m. dirbo universiteto dėstytoju, nuo 1962 m. – docentu. 1968 m. apsigynė  filologijos mokslų daktaro laipsnį. 1968-1970 m. Jonas Kazlauskas  buvo Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakulteto dekanas, nuo 1969 m. – profesorius.

1965 m. Jono Kazlausko  pastangomis įsteigtas baltų kalbotyros žurnalas „Baltistica“ (1965-1970 m. jis buvo atsakingasis redaktorius), pelnė tarptautinį pripažinimą. Kazlausko iniciatyva Vilniuje 1964 m. ir 1970 m. surengtos vėliau tradicinėmis tapusios tarptautinės baltistų konferencijos, kurios nuo 1980 m. pakaitomis vyksta Vilniuje ir Rygoje.

1970 m. Jonas Kazlauskas buvo pakviestas į JAV Pensilvanijos universitetą skaityti baltų kalbotyros kurso. Deja, spalio 8 d. profesorius dingo. Jo kūnas surastas lapkričio 17 d. Neryje. Profesoriaus mirtį iki šiol gaubia paslaptis – visi dokumentai iš KGB archyvų dingę.

Palaidotas 1970 m. lapkričio 20 d. Saulės kapinėse Vilniuje.

Lietuvos atgimimo metais iškelta ir įgyvendinta idėja atstatyti Kazlausko tėviškę. Rugpjūčio 1-ąją Matiešionyse, gimtajame profesoriaus kieme, susirinkę žmonės nusilenkia ne tik šiam iškiliam kraštiečiui, šviesiam jo atminimui, bet ir lietuvių kalbai.

Parengė Birštono viešosios bibliotekos bibliografė Genovaitė Mačiūtė