Nuorodos
apie
Šis tapybos ciklas prasidėjo 2023 rudenį Paryžiuje – prie tiltų, šalia upės ir po debesimis. Paryžiuje tiltai ne tik jungia krantus – jie jungia gyvenimus. Prie Senos, po tiltais ir aplink juos, vyksta nesibaigiantis miesto šurmulys: žmonės sėdi ant krantinių, šnekučiuojasi, tyli, geria vyną, groja ir dainuoja, šoka, balose maudosi žiurkių šeimynos, upe plaukia gulbės. Debesys virš viso to tampa neatsiejama miesto dalimi, lyg jungtimi tarp materialaus ir efemeriško pasaulio. Gali valandų valandas juos stebėti ir niekada nebus taip, kaip prieš valandą, prieš minutę ar sekundę.
Po dviejų mėnesių grįžusi namo į Vilnių toliau tyrinėjau tiltų, debesų ir upių santykį. Tiltų arkos, atspindžiai vandenyje ir dangaus formų žaismas sukuria vaizdinius, kuriuose erdvė, laikas ir gamtos elementai tampa visumos dalimi. Čia galiausiai miestas tampa antraeiliu, o svarbiausia – jungtis tarp žemės ir dangaus, tarp to, kas amžina ir to, kas praeina. Debesys įkvepia mano darbams ne tik estetinį grožį, bet ir gilų prasminį sluoksnį – jie simbolizuoja mūsų egzistencijos trapumą, amžiną kaitą ir ryšį su mus supančia aplinka.
Tiltai ir debesys – tai ne tik vizualinė kelionė per miestų peizažus, bet ir gilus pasinėrimas į laiką ir erdvę, kur tiltai, debesų formos ir upių tėkmė susipina į vientisą pasakojimą apie mūsų pačių santykį su aplinka, kuri nuolat kinta, bet tuo pačiu išlieka amžina.
