XIX S. Moravskio skaitymai „Stanislovas Moravskis ir laisvųjų mūrininkų pasaulis“

apie

Visai greta Birštono, Ustronės dvare (dabar Jundeliškės), gyvenęs ir kūręs gydytojas ir rašytojas Stanislovas Moravskis (1802–1853) nepaliauja stebinęs savo įvairiapusiais gebėjimais, kurie mums taip pat suteikia galimybę pakalbėti pačiomis margiausiomis temomis – pradedant mokslu ir patriotizmu, baigiant muzika ir gėlėmis. Atėjo metas pažvelgti į Moravskio ir laisvosios mūrininkijos santykį.
Rašytojas pažinojo daugelį žymiausių Lietuvos (ir ne tik) laisvųjų mūrininkų, aprašė jų biografijas (kaip antai, pernai galėjome pasiklausyti pirmą kartą dr. Redos Griškaitės į lietuvių kalbą išverstą vieno žymiausio to meto mūrininko, Moravskio bičiulio dailininko Juozapo Oleškevičiaus biografinę apybraižą), o kūrinyje Nuo Merkinės iki Kauno. Atsiskyrėlio gavenda ir pats Moravskis iš dalies prisipažino priklausęs šiai paslaptingai draugijai. Mokslo pasaulyje Moravskis garsus dar ir dėl to, kad vienintelis aprašė laisvojo mūrininko, konkrečiai – Vilniaus vyskupo Mykolo Dluskio (1760–1821) – laidotuves.
Renginio tikslas – išplėsti Moravskio kūrybos gerbėjų pažintines patirtis, padėti suvokti pasaulio įvairovę ir gebėti priimti „kitokį“. Nes to meto elitas gyveno tarytum dvigubą gyvenimą – viešą, išorinį, ir slaptą, ne visiems matomą, bet ne mažiau svarbų už pirmąjį (Lietuvos atveju susidvejinimą lėmė ir politinė nelaisvos šalies būsena). Apie visa tai pranešime „Broliai masonai: keleri laisvosios mūrininkijos metai XIX a. Lietuvoje“ mums papasakos Lietuvos nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas – vyriausiasis muziejaus rinkinių kuratorius dr. Žygintas Būčys. Antras renginio tikslas – atskleisti plačiosios visuomenės (liaudies) požiūrį į šią vieną seniausių, paslapties saugojimo principu ir priesaika susietą, filantropinius tikslus puoselėjusią, bet slėpiningą ir todėl mitais ir legendomis apaugusią broliją. Apie visa tai pranešime „Masonai lietuvių tautosakoje ir kultūros veikėjų raštuose (XIX a. pr. – XX a. I p.)“ mums papasakos Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Radvilė Racėnaitė.
Aktorius Andrius Bialobžeskis skaitys kelis fragmentus iš Moravskio kūrinių „Keleri mano jaunystės metai Vilniuje“ ir „Nuo Merkinės iki Kauno“ (į lietuvių kalbą vertė Reda Griškaitė).
Renginio pabaigoje mecenatas Rimvydas Baranauskas parodys jo asmeninėje kolekcijoje saugomą masonišką dokumentą, susijusį su didžiaja Lietuvos masonų lože Vilniuje „Tobula vienybė“ (1784 m.), o dr. Žygintas Būčys jį pakomentuos.
Renginį ves architektūros istorikas, architektas dr. Marius Daraškevičius, kuris gyvai pademonstruos specialiai šiam renginiui pasiūtą ir išsiuvinėtą masonišką prijuostę. Kaip ir kiekvienais metais, bus ir geros muzikos. Šį kartą sceną užleisime pianistei Rūtai Blaškytei ir mecosopranui Ritai Preikšaitei.
Prieš skaitymus kviečiame aplankyti ir Ustronės Atsiskyrėlio amžinojo poilsio vietą – Nemajūnų kapinių koplyčią.