Įžymūs žmonės

Vaizdingos Birštono apylinkės nuo seno pamėgtos garsių asmenybių. Jų darbai puošia ir garsina Nemuno kilpų  kraštą.

Stanislovas Moravskis (1802–1853) – humanistas, rašytojas, medicinos mokslų daktaras, užaugęs ir paskutiniuosius 14 savo gyvenimo metų praleidęs Jundeliškių, dar kitaip vadinto Ustronės, dvare. Atsiskyrėlio gyvenimą pamėgęs rašytojas užveisė nuostabų sodą, pirmasis į Lietuvą atvežė jurginus ir pradėjo juos auginti. Ustronėje sukurti pagrindiniai S. Moravskio tekstai - prisiminimų knygos „Keleri mano jaunystės metai Vilniuje“, „Peterburge“, „Broliai bajorai“, kelionių apybraiža  „Nuo Merkinės iki Kauno“ bei dramos ir politiniai raštai. Rašytojas palaidotas Nemajūnų kapinaitėse, koplytėlėje, kuri buvo pastatyta St. Moravskio lėšomis.

Nikodemas Silvanavičiaus (1834–1919) – akademikas, mozaikininkas, dailininkas, fotografas, nemažai metų praleido Birštone ir jo apylinkėse. Šio krašto bažnyčios didžiuojasi išraiškingais tapybos darbais, o Sankt Peterburgo Isakijaus bei Prisikėlimo soborus puošia itin vertingos akademiko mozaikos. Lietuvos dailės muziejuje Vilniuje eksponuojami dailininko buitinio žanro paveikslai, portretai. Sudėtingas akademiko Nikodemo Silvanavičiaus gyvenimas atpasakotas Birštono muziejuje.

Elijošius Nonevičius–Nonys (1863–1931) –  vienas pirmųjų Lietuvoje veterinarijos gydytojas (anatomas) profesorius. Už mokslinius darbus Rusijoje du kartus apdovanotas aukso medaliu.  Gyvenimo pabaigoje Nemajūnuose gyvenęs gydytojas pavyzdingai tvarkė savo sodybą, tvenkinyje augino karpius, atliko žuvivaisos tyrinėjimus, rašė mokslinius darbus. Už žvejybos įrankių ir žuvų apdorojimo priemonių kolekciją žemės ūkio parodoje apdovanotas aukso medaliu. Tačiau nemetė ir veterinaro praktikos. Neturtingų valstiečių gyvulius gydė be užmokesčio, dėl to buvo laikomas keistuoliu, vadintas „kiaulių daktaru“.

Jonas Kazlauskas (1930–1970) – kalbininkas, profesorius, gimė ir užaugo Birštono apylinkėse, Matiešionyse, dirbo Vilniaus universitete, tačiau produktyvią jo veiklą nutraukė paslaptinga žūtis, prie kurios, kaip manoma, prisidėjo KGB darbuotojai. Žymaus kalbininko gimtinė papuošta liaudies meistrų rankomis sukurtais stogastulpiais, žyminčiais svarbiausias profesoriaus gyvenimo datas.

Balys Sruoga (1896–1947) – rašytojas. Besigydydamas Birštone, po Štuthofo koncentracijos stovyklos parašė bene garsiausią savo kūrinį – išgyvenimų knygą „Dievų miškas“. Šiam įvykiui įamžinti buvo pastatytas biustas Baliui Sruogai.

Vytautas Jurgis Meška (1930–2015) – Lietuvos gydytojas kurortologas ir fizioterapeutas, reabilitologas, biomedicinos mokslų daktaras. 1956 m. baigė Vilniaus universitetą. 1963 m. apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją tema Kurortinio gydymo įtaka sergančiųjų sąnarių ligomis fizinei termoreguliacijai, antinksčių žievės funkcinei būklei ir kapiliarų pralaidumui. 1957–1958 m. dirbo Birštono sanatorijos Nr. 2 vyr. gydytoju, 1958–1968 m. „Tulpės“ sanatorijos Birštone vyr. gydytojo pavaduotoju, 1964–1968 m. – Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institute Vilniuje moksliniu darbuotoju. 1968–1990 m. buvo Kurortologijos laboratorijos Vilniuje vadovas, aktyviai dalyvavo šios laboratorijos padalinio Birštone veikloje, 1978–1992 m. – Lietuvos fizioterapeutų ir kurortologų mokslinės draugijos pirmininkas, 1990–1992 m. Birštono miesto tarybos pirmininkas, 1990–2005 m. bendradarbiavo Kanados lietuvių savaitraštyje „Tėviškės žiburiai“. Darbinės veiklos metu tyrė kurortinių veiksnių veikimo mechanizmus, kurortinę psichologiją. Sukūrė elektroninį prietaisą skausmui ir emocinei įtampai matuoti, uždegiminių ir sąnarių ligų diferencinės diagnostikos metodų. Pateikė daugelį racionalizacinių pasiūlymų ir išradimų kurortinio gydymo tema, rašė mokslinius straipsnius.
2010 m. Birštono savivaldybės garbės pilietis.
Birštono savivaldybė pagerbė vieną žymiausių Lietuvos kurortologų dr. Vytautą Jurgį Mešką jo 90-ųjų gimimo metinių proga. Savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimu centriniam miesto parkui suteiktas Vytauto Jurgio Meškos parko pavadinimas ir įsteigta dr. Vytauto Jurgio Meškos vardo premija asmenims, pasižymėjusiems kurortologijos srityje.

Audrius Kemežys (1973–2018) – birštonietis, kino operatorius, Lietuvos muzikos akademijos Teatro ir kino fakulteto Kino ir televizijos operatoriaus specialybės bakalauras (1994-1998), „Sidabrinės gervės“, Lietuvos kinematografininkų sąjungos ir kt. apdovanojimų laureatas. A. Kemežys yra pelnęs Europos kino festivalių apdovanojimų, nufilmavęs per trisdešimt kino juostų, tarp kurių – „Kenotafas“, „Raminas“, „Aš perėjau ugnį, tu buvai su manimi“, „Moteris ir ledynas“ (rež. Audrius Stonys), „Kaip mes žaidėme revoliuciją“, „Meistras ir Tatjana“ (rež. Giedrė Žickytė), „Pokalbiai rimtomis temomis“, „Specialistė“, „Balkonas“ (rež. Giedrė Beinoriūtė), „Radviliada“ (rež. Ramunė Rakauskaitė), „Prieš parskrendant į Žemę“ (rež. Arūnas Matelis), „Senekos diena“ (rež. Kristijonas Vildžiūnas). Pasak kolegų, A. Kemežys turėjo unikalų gebėjimą pamatyti, užfiksuoti, parodyti žiūrovams smulkiausias kasdienybės detales, akimirkas, smulkmenas, sukurti savitą paties operatoriaus pasaulį. Jis buvo ypač etiškas operatorius.
Birštoniečio operatoriaus apdovanojimų kolekcijoje – keturios „Sidabrinės gervės“ (tai – kasmetinis Lietuvos kino ir televizijos kino apdovanojimas, skiriamas labiausiai nusipelniusiems aktoriams, režisieriams ir kino meno specialistams), Lietuvos kinematografininkų prizas „Ąžuolas“, gausybė tarptautinių festivalių prizų.