Dainavos apygardos partizanų vado Vinco Daunoro-Kelmo, Ungurio, Vinco ir Dzūkų rinktinės partizano Jurgio Palionio-Dobilo kautynių ir žūties vieta

1954 m. rugpjūčio 18 d. kautynėse su KGB Prienų r. skyriaus operatyvine grupe Monikos Milašauskienės sodyboje Naudžiūnų k., Prienų r., išdavus KGB užverbuotam sodybos nuomininkui Kaziui Radvilai, žuvo: Dainavos partizanų apygardos paskutinysis vadas Vincas Daunoras-Kelmas, Ungurys, Vincas, g. 1921 m., gyv. Žiegždrių k., Balbieriškio vlsč., Marijampolės ap. Partizanavo nuo 1944 m., iki 1951 m. vadovavo Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Vaidoto grupės būriui, 1951 m. paskirtas Dzūkų rinktinės vadu.
1951 m. rugsėjo 27 d. žuvus Dainavos apygardos partizanų vadui Juozui Gegužiui-Diemedžiui, Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vadas Sergijus Staniškis-Viltis 1951 m. spalį laikinai eiti Dainavos apygardos vado pareigas paskyrė Vincui Daunorui-Unguriui. Žuvus, jo palaikai niekinti Prienuose, vėliau užkasti Šiauliškių kaimo žvyrduobėse.
V. Daunoro sesuo savo brolio palaikus atsikasė ir slapčia palaidojo Prienuose.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1999 m., Vincui Daunorui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos Prezidento įsakymu jam suteiktas pulkininko laipsnis, 1999 m. gegužės 19 d. Vincas Daunoras apdovanotas Vyčio kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu, kartu su apygardos vadu žuvo Dzūkų rinktinės ūkio dalies viršininkas Jurgis Palionis-Dobilas, g. 1914 m. Matiešionių k., Prienų vlsč., 1946 m. suimtas, nuteistas, kalintas Kniaž Pogoste (Sevželdorlage) Komijos ASSR. Paleistas, 1952 m. tapo Dzūkų rinktinės partizanu, ūkio dalies viršininku. Po kautynių jo kūnas niekintas Prienuose, paskiau užkastas Šiauliškių k. žvyrduobėse.
Partizano J. Palionio seserys 1955 m. brolio palaikus atsikasė ir slapčia palaidojo Nemajūnų k. kapinėse Prienų r.
2000 m. Jurgiui Palioniui-Dobilui suteiktas kario savanorio statusas, Krašto apsaugos ministro įsakymu jam pripažintas vyr. leitenanto laipsnis.
Atgimimo metais Naudžiūnų k. partizanams pastatytas kryžius.

Informacijos ir nuotraukos šaltinis Kultūros vertybių registras.

Objektas​​ įrašytas į kultūros vertybių registrą, unikalusis kodas 38558.