Geltonoji biuvetė

Iš tolo ryški mineralinio vandens biuvetė ne tik puošia ūksmingą parką, bet ir kviečia atsigaivinti mineraliniu vandeniu. Tik nepamirškite su savimi atsinešti puodelio! 
Ketvirtajame XX a. statyta reprezentatyvios architektūros biuvetė (iš pranc. kalbos – namelis virš šaltinio) primena, kad šiame kurorte vertingiausios yra mineralinio vandens versmės. Jau XIX a. pabaigoje šaltiniai Birštone imti dangstyti įvairiais stogeliais. 
Atlaikiusi antrąjį pasaulinį karą ir kurorto pakilimus bei nuosmukius keičiantis epochoms, ši biuvetė tebėra vienas iš Birštono simbolių ir viena iš populiariausių vietų fotografuotis.
Ragaudami vandenį, neskubėkite. Tokį pat skonį beveik prieš šimtmetį jautė ir Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, ir skulptorius Juozas Zikaras ir rašytojas, kunigas Juozas Tumas–Vaižgantas, pavadinęs vandenį sūriosiomis Vytauto kalno ašarėlėmis, ir daugybė kitų pirmosios Lietuvos respublikos šviesuolių. Kaip?
Visai netoliese ant Nemuno kranto tryško mineralinio vandens šaltinis, kurį J. Tumas-Vaižgantas pakrikštijo Vytauto vardu Didžiojo kunigaikščio garbei. 1928 m. pastatyta cementinė banginio skulptūra, o šaltinio vanduo ėmė trykšti iš jo burnos. Apie 1960 m. pastačius hidroelektrinę Kaune šaltinis su visu banginuku atsidūrė po vandeniu, tačiau, specialistų tvirtinimu, labai panašios sudėties ir skonio „Vytauto“ mineralinis vanduo iš gręžinio gaivina ir gydo užsukusius Geltonojon biuvetėn. 
1949 m. paviršiniai šaltiniai Druskupio slėnyje sunaikinti, nuo to laiko dėl saugumo sveikatai mineralinis vanduo gydymui ir gėrimui išgaunamas tik iš giluminių gręžinių.

Geltonoji biuvetė veikia šiltuoju metų laiku.
Biuvetės vandenį rekomenduojama suvartoti per 1-ą valandą nuo įsipylimo.