Šaltinėnų piliakalnis

Piliakalnis iš abiejų pusių juosiamas gilių kartais drėgnų griovų. Teritorija apardyta ilgalaikių arimų, iškasinėta duobėmis, sužalota kitų žemės judinimo darbų, šiuo metu apaugusi daugiausia spygliuočiais medžiais ir krūmais, kurie atragio viršuje praretėja.Aikštelė keturkampė, pailga Š–P kryptimi, 41 m ilgio, 10 m pločio P bei 8 m pločio Š gale. Š jos gale supiltas 0,5 m aukščio, 11 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, 12 m aukščio. Aikštelės P dalį apardė duobė. Piliakalnis yra pušyne. Aikštelės gale yra duobė, o šiaurinėje dalyje, prie pylimo, apie 5x4 , dydžio žemių išstumdymas, kuris paslepia griovą. Šlaitai statūs, nuo 9 m iki 12 m aukščio, apaugę medžiais ir krūmais. 1971 m. piliakalnį žvalgė istorijos institutas. 2016 m. piliaklanis pradėtas tvarkyti, išpjauti krūmai. Prie jo pastatyta lenta su piliakalnio pavadinimu. 

Piliakalnis datuojamas I tūkst.

Žmonės pasakoja... Kažkada pro piliakalnį žmonės buvo prasivažinėję keliuką, kuriuo buvo patogiau ir arčiau nuo Nemuno pusės nuvažiuoti į turgus Jiezne, o ir kurortas, tiesiai išvažiavus, buvo ranka pasiekiamas. Žiemos metu tai buvo jaunimo susibūrimo vieta. Visi susitemdavo rogutes, kokias tik turėdavo, ir nuo kalno važinėdavosi, o kas rogučių neturėdavo, tai kūlversčiais risdavosi. Blogiausia būdavo, kai labai lydavo, tada į turgų išvažiuoti būdavo sunku, nes keliukas būdavo šlapias ir nepravažiuojamas, vaikai likdavo be cukierkų. 

Pasiekiamas Nemajūnų–Siponių keliu Šaltinėnų pradžioje, už miško pasukus į dešinę (ŠR), 400 m iki sodybos (yra į ŠV nuo jos).

Literatūra: „Lietuvos piliakalniai. Atlasas. I tomas“, sudarytojai Baubonis Z.,  Stončius D., Šatavičius E., Zabiela G.