Vytauto parkas

Vytauto parko lankytojai išvyksta iš jo kupini ryžto gyventi sveikiau, ramiau ir laimingiau. Pasivaikščiojimas po Kneipo sodą suteikia daugiau žvalumo nei puodelis kavos, o žvilgsnis aukštyn į gražiausias Lietuvos liepas primena, kad turėtume dažniau vaikščioti pakelta galva. 

Lankomiausia parko dalis – Kneipo sodas. Pagal buvusio popiežiaus gydytojo, kunigo Sebastiano Kneipo sveikatos filosofiją įrengti masažiniai takeliai skirti vaikščioti basomis ir atgaivinti kojas baseinėlyje su šaltu vandeniu. Apsilankiusieji tvirtina, kad energija užplūsta iškart po procedūros ir išlieka visą dieną. Rekomenduojame atvykti čia antroje dienos pusėje, kuomet mažiau turistų.

Iš tolo pastebimoje Geltonojoje biuvetėje galima atsigerti natūralaus mineralinio vandens, o Birutės viloje įrengta mineralinio vandens garinimo sistema. Nemokamai užėjus vidun čia galima atsipalaiduoti, pakvėpuoti druskingu „jūros“ oru, išgerti žolelių arbatos. Ypač rekomenduojama sergantiesiems kvėpavimo takų ligomis.

Senojo Vytauto parko teritorija yra arčiau Vytauto kalno. 1874 m. pradėtame sodinti parke medžių alėjos ir takai, atrodytų, išdėstytos be jokios tvarkos. Iš tiesų jie suplanuoti taip, kad būtų galima patogiai pasiekti bet kurį statinį parke. Iki mūsų dienų neišliko jo įkūrėjo Jiezno dvarininko Ignacijaus Kvintos įkurti fontanai, gėlynai ir kitos puošmenos, tačiau šioje vietoje aplanko ramybė ir gražios mintys. Parko alėjos vadintos „Birutės“, „Meilės“, „Svajonių“, ar tiesiog „Eglių“, „Liepų“ vardais. Pasak žinovų, liepos šioje vietoje tikrai išskirtinės: daugelis iš jų šakojasi net į tris, keturis kamienus, o žiedų kvapas stipresnis nei įprastinių. Ant Nemuno kranto stovi paminklas Vytautam Didžiąjam.

Rekomenduojame įlipti į šalia esantį Vytauto kalną pasigrožėti Nemuno kilpų panorama, o išvykstant užsukti į seniausią Lietuvoje išlikusį kurhauzą.

Patogiausia atvykti automobiliu arba autobusu. Šiltuoju sezonu galima atplaukti laivu iš Kauno marių prieplaukos.