Pietų Lietuvoje tekantis Nemunas pasižymi įspūdingai suraitytomis Didžiosiomis kilpomis. Pakrantės upės vidurupyje labai miškingos, todėl ne veltui į šį Pietų Lietuvos kraštą atvyksta tiek daug turistų pasigėrėti gamtos ir vandens harmonija. Unikalų Nemuno suformuotą kraštovaizdį siekia išsaugoti Nemuno kilpų regioninis parkas.

Nemuno kilpomis mėgausitės ir Jūs, plaukdami pasroviui iš Birštono iki garsiosios konglomerato uolos – Ožkų pečiaus. Stebėsite, kaip dešiniajame Nemuno krante keičiasi Birštono kurorto pakrantės panorama – prieš Jūsų akis iškils neogotikinės Šv. Antano Paduviečio bažnyčios bokštas, gydyklų pastatai.

Išplaukę laivu, mėgausitės pakrančių vaizdais.

Plaukdami galėsite grožėtis Vytauto parko žaluma, stovinčia šviesiai rausvo granito skulptūra Vytautui Didžiajam (skulpt. Gediminas Jokūbonis, 1998). Už jos stūkso Birštono piliakalnis, dar vadinamas Vytauto kalnu. Prie piliakalnio nuo 1928 m. iki Kauno hidroelektrinės pastatymo 1959 m. stovėjo banginuko skulptūra – Birštono banginukas, iš kurio tryško mineralinis vanduo. Skulptūra vaizdavo šaltinio „Vytautas“ versmę. Patvenkus Nemuną, upės vandenys užliejo skulptūrą ir ją paskandino. Banginukas paskendo Nemune, prie Vytauto kalno. Šis Birštono simbolis atgimė kurorto herbe (aut. A. Každailis) – mėlyname fone vaizduojamas mitologinis banginis, kuriam iš nugaros trykšta sidabrinė mineralinio vandens čiurkšlė.

Laivui pradėjus plaukti įstabiu Nemuno vingiu, Jūs galėsite gėrėtis miško kraštovaizdžiu, Nemuno krantais, stačiais upės skardžiais. Į Druskų (Alksniakiemio) miško kraštovaizdį darniai įsilieja „Atminties takas“ – tautodailininkų sukurtas medžio skulptūrų ansamblis. 1998 metais sukurtos vienuolikos tautodailininkų ąžuolų skulptūrų ansamblis „Atminties takas“, pagerbiantis trėmimų ir okupacijos netekčių laikus. Galima išvysti rūpintojėlį su lietuviško ąžuolo lapų vainiku, kryžius ir stogastulpius, senosios žemdirbystės įamžintojus – sėjėją, pjovėją, kūlėją, duonos kepėją, katalikų tikėjimo simbolius – Švč. Mergelės Marijos, Pietos skulptūras. Skulptūras puošia metalinės saulutės.

Miško apsupta vaga neš laivą tolyn iki santakos su Verkne. Ši upė į Nemuną įsilieja iš dešinės pusės, o upių santakoje atsiveria konglomerato uola, vadinama Ožkų pečiumi. Tai neįprasta 6 m aukščio uola, kurią sudaro gana tvirtai susispaudęs smėlis, žvyras, gargždas ir rieduliai. Dūlant uolienoms, uoloje susidarė daug įdubimų ir nišų, todėl dabar uola primena didelį bičių korį ar pilies kuoro griuvėsius. Nuo seno šią uolą žmonės vadino Ožkų pečiumi, nes čia mėgdavusios laipioti stirnos, vietinių vadintos ožkomis. Senovėje netoli uolos sustodavo sielininkai – ši vieta dar žinoma kaip naujokų sielininkų „krikštynų“ vieta. Krante pririšę rąstus, Verknės upėje sielininkai maudydavo tuos, kurie sielius plukdydavo pirmą kartą.

Apžiūrėję šį geologiniu gamtos objektu paskelbtą statų šlaitą, laivu grįšite atgal į Birštono krantinę. Mineralinių šaltinių ir gydyklų kurorte pasilikite ilgiau – pailsinkite kūną ir sielą.